Daugelis tėvelių su nerimu laukia laiko kai turės savo mažyli atiduoti į darželį. Apninka abejonės ar tai tinkamas laikas, ar jau mažylis gali eiti į darželį.
Pirmais gyvenimo metais vaikas nesuvokia savęs kaip atskiro individo, todėl mamos buvimas šalia yra būtina sąlyga tiek vaiko fiziniam, tiek psichologiniam vystymuisi. Sėkmingas prieraišumas labai svarbus vaiko tolimesnei raidai. Tėvai padeda vaikui struktūruoti savo išgyvenimus, suteikiant jiems prasmę, sukuria vidinio pasaulio ir kitų žmonių pažinimo galimybes, padeda suvokti ir išgyventi savo vertę. Maždaug iki 3 metų mama (tėtis) yra saugumo, nusiraminimo šaltinis. Jeigu vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, jis domisi aplinka, vis labiau pradeda atsisukti į kitus žmones. Atsiskyrimas nuo mamos vyksta palaipsniui ir tai nėra lengvas etapas tiek vaikui, tiek mamai. Palaipsniui vaikas tampa vis labiau savarankiškas ir nepriklausomas, daug ką nori išbandyti pats. Apie trečius gyvenimo metus mažylis ima vis labiau domėtis kitais, labiau atsitraukia nuo mamos, labiau domisi žaidimu su kitais vaikais. Be to maždaug apie 3 gyvenimo metus formuojasi vaiko gebėjimas išlaikyti mamos (asmens prie kurio prisirišo) vaizdą atmintyje ir tai labai svarbus momentas padedantis atsiskirti nuo mamos ir išbūti kurį laiką be jos. Todėl manoma, kad palankiausiais metas vaikui eiti į darželį 3-4 m. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į kiekvieną vaiką. Jei pastebite, kad vaikas domisi kitais vaikais, noriai mezga su jais santykius, išreiškia norą eiti į darželį tai taip pat gali būti ženklas, kad vaikas pasiruošęs.

Darželiui sakau „ne“
Vaikams atsiskyrimas nuo mamos kelia daug nerimo, baimės ir nežinomybės. Pradžioje vaikas neturi jokio patyrimo, ką reiškia eiti į darželį, todėl nežino, ko gali tikėtis. Vaikas gali daug fantazuoti, o tai gali stiprinti jo nerimą. Todėl labai svarbu, kad prieš tai su vaiku būtų kalbamasi apie tai, kas jo laukia nuėjus į darželį. Viena iš klaidų, kurią daro tėvai, ruošdami vaiką darželiui – tai, kad pasakoja apie darželį perdėtai optimistiškai. Vaikui susidūrus su realybe, paaiškėja, kad pradžioje darželyje nėra jau taip smagu, o jis jaučiasi nesvarbus tėvams, pasimetęs, sutrikęs, nežinantis, kaip turėtų elgtis jam visiškai naujoje situacijoje. Vertėtų su vaiku pasikalbėti ir apie tai, kad jam gali būti liūdna, kad jis gali labai pasiilgti mamos.

Vaikų reakcija
Vaikų reakcijos pradėjus lankyti darželį gali būti labai įvairios. Jos priklauso nuo vaiko temperamento, charakterio bruožų, santykio su tėvais, pokyčių jo gyvenime (brolio ar sesers gimimas, tėvų skyrybos) ir t.t. Sunkiau atsiskiria jautrūs, intravertiški, drovūs, labiau prie mamų prisirišę vaikai. Tačiau kaip vaikas atsiskirs ir adaptuosis darželyje priklauso ne tik nuo jo asmenybės bruožų, bet ir nuo mamos (tėčio) savijautos, t.y. kaip ji (jis) jaučiasi vaiką vesdamas į darželį . Jei mama (tėtis) labai nerimauja, jaučia kaltę, pergyvena dėl savo vaiko, tai dažnai vaikai tą pajaučia iš tėvų neverbalinių reakcijų. Vaikas tuo metu gauna žinią, kad darželis yra nesaugi vieta, kelianti nerimą, nes net mama dėl to išgyvena. Labai svarbu, kad suaugęs žmogus būtų jautrus vaiko situacijai ir tuo pačiu sugebėtų atlaikyti ir nuraminti, neparodant savo nerimo. Todėl svarbu ką tėvai vaikui girdint kalba apie darželį, kaip reaguoja į auklėtojas. Reikėtų vengti vaikui girdint aptarinėti jo savijautą ar tėvams kylantį nerimą.

Adaptacinis laikotarpis
Dažnas klausimas, kuris kyla tėvams susidūrus su vaiko adaptacijos sunkumais, kada gi tos ašaros baigsis ir ar vaiko reakcija į atsiskyrimą yra adekvati? Kiek laiko vaikui prireiks tam, kad jis jaustųsi saugiai naujoje aplinkoje labai individualu. Sunkiausias dažniausiai būna pirmas mėnuo, tačiau manoma, kad adaptacinis laikotarpis gali trukti nuo 3 iki 6 mėnesių. Pasitaiko tokių atvejų, kai vaikas, pradėjęs lankyti darželį, labai sunkiai išgyvena atsiskyrimą, pradeda dažnai sirgti, dėl to adaptacija gali užsitęsti dar ilgiau. Vaikas tuo metu gali būti jautrus, nerimastingas, dirglus, gali atsirasti daugiau baimių, sunkiau atsiskiria nuo tėvų ir gerai pažystamoje aplinkoje, gali pasireikšti pykčio protrūkiai, apetito sumažėjimas, neramus miegas ir kt. Vaiko elgesyje gali būti pastebimas tarsi žingsnis atgal, pvz.: vėl gali pradėti šlapintis į lovą, nors jau buvo išmokęs miegoti be sauskelnių. Kol vaikas jaučiasi nesaugiai naujoje aplinkoje jis gali būti labiau atsiribojęs nuo bendraamžių, nerimastingas, nesidomėti veikla. Tačiau kai vaikas pradeda domėtis žaislais bei auklėtojų siūloma veikla – tai ženklas, kad vaikas adaptavosi naujoje aplinkoje. Dėl vaiko savijautos sunerimti reikėtų tuomet, kai prisitaikymo laikotarpis pernelyg ilgai užsitęsia ir tai pasireiškia stipriai išreikštais simptomais (pykinimu, pilvo, galvos skausmais, nemiga, apatiškumu), vaikas išsekęs ir jaučiama, kad nesusitvarkoma su esame situacija. Tokiu atveju vertėtų pasikonsultuoti su specialistais.

Neapgaudinėkite vaiko
Naujas etapas vaiko gyvenime kai jis patenka į jam nepažystamą darželio aplinką išbalansuoja jo saugumą. Todėl labai svarbu, kad šiuo laikotarpiu galėtų pasitikėti savo tėvais. Nereikėtų vaiko apgaudinėti pasakant, kad jūs labai greitai ateisite pasiimti. Taip pat vaikas nesupras jei jūs pasakysite konkrečią valandą kada ateisite. Vaikai laiką matuoja suskaidydami jį ne valandomis, o veiklos sekomis (pusryčiai, pietų miegas ir t.t.). Todėl vaikui paaiškinant kada jūs jį pasiimsite tinkamiausia būtų išvardinti dienos veiklas, kurios bus iki vaiko pasiėmimo laiko.
Kai kurie tėvai taip pat klysta manydami, kad vaiką atvedus į darželį tam, kad vaikas neverktų reikėtų jį palikti nepastebimai, kai jis įsitraukia į žaidimą. Visgi kai vaikas susigaudo, kad tėvų nebėra, o jį paliko, jis išgyvena didelį pasimetimą, baimę, nesaugumą. Vaikas jaučiasi apgautas ir tuomet jam be galo sunku pasitikėti ne tik tėvais, bet ir darželio auklėtojais.

Pagalba ir trukdžiai vaiko adaptacijai
Tai, kad vaikas pirmuosius mėnesius darželyje verkia ir liūdi, yra normalu. Vaikas nori būti su mama – jam pažįstamoje saugioje aplinkoje. Tačiau jei jau tėvai pasiryžo leisti savo atžalą į darželį, tai ir turėtų elgtis ryžtingai. Pirmus kelis kartus tam, kad vaikas pasijaustų saugiau ir nebūtų įmestas į visiškai jam naują situaciją, rekomenduojama pabūti darželyje kartu su juo. Po to vaikas turėtų būti paliekamas vienas, palaipsniui ilginant darželyje jo buvimo laiką. Neretai mamoms ir tėčiams labai sunku palikti savo graudžiai verkiantį mažylį, tačiau svarbu, kad atsisveikinimas neužtruktų ilgai, nes vaikui gali atrodyti, kad jo mama (tėtis) abejoja, ar jam čia bus gerai ir, kad gal būt yra šansų, kad mama ar tėtis pasiliks su juo darželyje ar parsives jį namo. Į verksmą tėvams reikėtų reaguoti, nenuvertinant vaiko jausmų, nekritikuojant, negėdinant ir nelyginant su kitais, kurie neverkia. Tokie pasakymai kaip „neverk, nes kiti juoksis“ ar „vyrai neverkia“ vaikui parodo, kad jis yra nesuprastas, menkas, bejėgis. Suaugusieji į tai, kad vaikui liūdna ir sunku, turėtų reaguoti jautriai, supratingai, ramiai, parodant pasitikėjimą, kad jis gali tai įveikti. Nereikėtų bijoti vaiko ašarų. Adaptaciniu laikotarpiu vaikas išgyvena didelį stresą, tai yra normali reakcija ir organizmas ieško būdų kaip su tuo tvarkytis. Atvira emocijų išraiška tiek verkimas, kiek pykčio demonstravimas padeda atsikratyti didelės vidinės įtampos. Neišreikštos emocijos niekur nedingsta, tuomet reaguoja kūnas, organizmas suserga. Neretai vaikai, nerodantys savo nerimo, baimės dažniau serga, jiems labiau pasireiškia įvairios psichosomatinės reakcijos.